Vaikų pulmonologija ir alergologija

  Ketvirtinis žurnalas pediatrams, vaikų pulmonologams ir alergologams


     2001 m. balandis, IV tomas, Nr.1-2 (pp.1170-1368)

Informacija autoriams


 


Turinys:

Petras Dicpinigaitis, Khalid Rauf. Amžiaus įtaka kosulio reflekso jautrumui.

Jurgis Bojarskas, Valdonė Misevičienė, Laimutė Vaidelienė. Dažniausiai naudojamų alergijos dignostikos metodų palyginimas.

Iveta Skurvydienė, Ieva Laimutė Indrėjaitytė, Algirdas Utkus, Arūnas Valiulis. Nosies potencialų skirtumo reikšmė diagnozuojant obstrukcines kvėpavimo takų ligas.

Violeta Kvedarienė, Abdelmoumene Bencherioua, Jean Bousquet, Pascal Demoly. Medikamentinės alergijos skriningo klausimynas pritaikytas Europos šalims.

Veronica Swystun, John Gordon, Beth Davis, Xiaobei Zhang, Donald Cockroft. Reguliariai vartojant salbutamoį iš mastocitų atispaoliduoja daugiau triptazės ir astminis atsakas į alergeną stiprėja

Edvardas Danila, Eugenijus Broslavskis, Regina Aleksonienė, Remigijus Nargėla, Bronislavas Šatkauskas. Diferijos sukeltas difuzinis membraninis tracheobronchitas.

Petras Kaltenis. Vaikų kvėpavimo organų ligų gydymas antibakteriniais vaistais poliklinikos sąlygomis.

Raimundas Sakalauskas, Alfredas Bagdonas, Vytis Dudzevičius, Astra Vitkauskienė. Visuomenėje įgytos suaugusiųjų pneumonijos etiologijos ypatumai ir gydymo rekomendacijos.

Rolandas Zablockis, Dalius Vitkus. Lighto kriterijų ir kraujo serumo – pleuros skysčio albumino gradiento reikšmė pleuros skysčio transudato ir eksudato diagnostikai.

Eglė Vaitkaitienė, Jolanta Kudzytė, Raimondas Kačinskas. Pleuritu komplikuotų vaikų pneumonijų gydymas fibrinolitikų instiliacijomis.

Jurgis Bojarskas, Rasa Abariuvienė. Bronchektazinė liga: priežastys, klinika, ištyrimas ir gydymo principai.

Remigijus Nargėla, Genius Alfonsas Norvaišas. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas anticholinerginiais vaistais.

Miglė Klimantavičienė, Arūnas Valiulis. Kvėpavimo takų astmos uždegimo žymenys.

Odeta Kinčinienė, Ramunė Urbonavičienė. Vaikų, sergančių širdies fibroelastoze, kvėpavimo takų uždegimo ypatumai.

Sigitas Dumčius, Domenico Castello. Cistinės fibrozės gydymas antibiotikais.

Albinas Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas. Atsparumo aktyvintam proteinui C poveikis plaučių arterijos trombinės ambolijos dažniui ir potromboembolinės plaučių arterijos hipertenzijos laipsniui.

Aleksandas Balbierius, Remigijus Nargėla, Genius Alfonsas Norvaišas. Lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis serganičų žmonių gyvenimo kokybės įvertinimas.

 

III Lietuvos vaikų pulmonologų kongreso ir II tarptautinės pneumonijų konferencijos-mokyklos medžiaga

 

Andrew Bush. Neišnešiotų kūdikių, sergančių lėtine plaučių liga, ilgalaikė prognozė.

Andrew Bush. Vaikų intersticinė plaučių liga.

Andrew Bush. Sroviniu purkštuvu skiriamų medikamentų naudojimo taisyklės.

Jane Davies. Fibrooptinė bronchoskopja tiriant plaučių liga sergantį vaiką.

Jane Davies. Cistinės fibrozės diagnostikos ir gydymo naujovės.


 

pp. 1175-1179

Amžiaus įtaka kosulio reflekso jautrumui

 

Petras Dicpinigaitis, Khalid Rauf

Albert Einstein Medicinos kolegija, Bronx, Niu Jorkas, JAV

 

   Dažnesnis moterų kosulys naudojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius skatina manyti, kad kosulio refleksas, ko gero, priklauso nuo lyties. Atlikti du tyrimai, kurių metu tirtas sveikiems tiriamiesiems išprovokuojamas kosulys įkvėpus kapsaicino. Vieno jų metu nustatyta, kad lyginant su vyrais, moterims kosulys išprovokuojamas dažniau, o antrajame skirtumų tarp lyčių nebuvo rasta. Norėdami rasti šios problemos atsakymą, retrospektyviai tyrėme sveikus savanorius. Darbo tikslas buvo palyginti kosulio reflekso jautrumą sveikiems vyrams ir moterims. ištyrėme 100 sveikų savanorių suaugusių žmonių (50 vyrų, 50 moterų). Tiriamieji įkvėpdavo dvigubai didėjančios koncentracijos kapsaicino tol, kol vaistas išprovokuodavo 5 ar daugiau (C5) kosulio priepuolių. Papildomai matuota vaisto koncentracija, išprovokuojanti 2 ar daugiau (C2; kosulio slenkstis) kosulio priepuolius. Vidutinis logaritminis C5 buvo patikimai žemesnis moterims nei vyrams: 1,02±0,09 ŠM ir 1,41±0,08 ŠM, atitinkamai (p=0,002). Logaritminis C2 (kosulio slenkstis) taip pat statistiškai patikimai žemesnis moterims (0,0543±0,068 ŠM) nei vyrams (0,870±0,065 ŠM), p=0,00058. Taigi, sveikų moterų kosulio refleksas yra jautresnis nei sveikų vyrų. Reikšmingo lyčių skirtumo priežastis lieka nežinoma, gali būti, kad tai vystosi dėl didesnio moterų kvėpavimo takuose esančių jutimo receptorių jautrumo. (Chest 1998;113:1319-22).

TURINYS

pp. 1180-1186

Dažniausiai naudojamų alergijos diagnostikos metodų palyginimas

 

Jurgis Bojarskas, Valdonė Misevičienė, Laimutė Vaidelienė

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas

 

   Straipsnyje pateikiami literatūros ir Vaikų ligų klinikos duomenys apie dažniausius alergijos diagnostikos metodus: odos dūrio mėginius, bendro ir specifinių IgE tyrimus kraujo serume. Diskutuojama apie šių diagnostikos metodų privalumus, trūkumus bei faktorius, lemiančius tyrimų rezultatus. Pateikiami kai kurių studijų rezultatai apie šių tyrimų informatyvumą, diagnozuojant alergines ligas.

TURINYS

pp. 1187-1196

Nosies potencialų skirtumo reikšmė diagnozuojant obstrukcines kvėpavimo takų ligas

 

Iveta Skurvydienė1, Ieva Laimutė Indrėjaitytė2, Algirdas Utkus3,

Arūnas Valiulis2

Tauragės apskrities ligoninė1; Vilniaus m. universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika2; Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos", Žmogaus genetikos centras3, Vilnius

 

   Lietuvos Žmogaus genetikos centro duomenimis Lietuvoje del F508 CFTR geno mutacijos dažnis (1:118) yra mažesnis nei kitose Šiaurės Europos šalyse. Mūsų nuomone, dėl šios priežasties Lietuvoje turėtų būti mažiau sunkios formos cistinės fibrozės atvejų ir daugiau pacientų, sergančių lengvesnės formos  ir netipine cistine fibroze. Tokiais atvejais prakaito ir CFTR genotipo tyrimai ne visada leidžia patvirtinti ligos diagnozę. Mūsų darbo tikslas buvo įvertinti nosies potencialų skirtumo (NPS) matavimo informatyvumą, diagnozuojant cistinę fibrozę vaikams, sergantiems  obstrukcinėmis plaučių ligomis. NPS matavome  E.Alton (1990) modifikuotuoju metodu. NPS vertes, didesnes kaip –30mV, vertinome kaip būdingas cistinei fibrozei. Didžiausios NPS vertės (-38,1 ±1,5mV)  nustatytos vaikams, kurių CFTR genotipas buvo identifikuotas, o chloro jonų koncentracija prakaite buvo didesnė už grupės vidutinę (76,5 mmol/l), p< 0,05. NPS matavimas patikimai leido atskirti sergančius cistine fibroze vaikus nuo sveikų vaikų ir sergančių kitomis obstrukcinėmis plaučių ligomis.

TURINYS

pp. 1197-1210

Medikamentinės alergijos skriningo klausimynas pritaikytas Europos šalims

 

Violeta Kvedarienė1, Abdelmoumene Bencherioua2, Jean Bousquet2, Pascal Demoly2

Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos", Pulmonologijos ir alergologijos klinika, Vilnius1; Montpellier universiteto ligoninė "Arnaud de Villeneuve", Montpellier, Prancūzija2

 

   Vaistų sukelta alergija yra aktuali medicinos problema, atskleidžianti dalį jatrogeninės patologijos, kurios metu stebimas didėjantis skaičius sergančiųjų, sparčiai augančios gydymo išlaidos, dažnėjantys mirties atvejai. Alerginių reakcijų mechanizmai nėra vienalyčiai, todėl tiksli diagnozė dažnai nėra aiški. Dviems trečdaliams ligonių, besikreipiančių į gydytoją dėl medikamentinės alergijos, susirgimo kaltininkas yra ne vaistas, todėl gydytojui būtų pravartu žinoti eilę kriterijų ir faktorių, padedančių tirti vaistų sukeltą patologiją. Tikroji medikamentinė alergija pasitaiko gana retai - 1/3 visų vaistų sukeltų pašalinių reakcijų, tai pasitaiko 10-20 proc. hospitalizuotų ligonių. Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra tam tikri ryšiai tarp tikimybes tam tikram vaistui sukelti alerginę reakciją ira atsiradusiuos klinikos. Nustatant medikamentinę alergiją renkama nuosekli ir detali anamnezė, kadangi ypač svarbu įtarti vaistą - reakcijos kaltininką. Diagnostiniai testai (įodiniai bei provokaciniai) turi būti atliekami tik specializuotose klinikose. Medikamentinės alergijos diagnostikos palengvinimui bei stengiantis suvienodinti šios patologijos diagnostiką Europoje ENDA tyrimų grupė (European Network of Drug Allergy), įeinanti į Europos Alergologų ir Klinikinių Imunologų Akademiją, sudarė klausimyną, kuris galėtų būti nuoroda renkant anamnezę, atliekant diagnostinius testus. Klausimynas bus išverstas į įvairias Europos kalbas.

TURINYS

pp. 1211-1224

Reguliariai vartojant salbutamolį, iš mastocitų atsipalaiduoja daugiau triptazės, ir astminis atsakas į alergeną stiprėja

 

Veronica A. Swystun, John R.Gordon, E.Beth Davis, Xiaobei Zhang, Donald W.Cocroft

Saskatoonas, Saskatchewanas, Kanada

 

   Reguliariai pavartojus b2 agonistus 7 dienas, stebėtas sustiprėjęs ir ankstyvasis, ir vėlyvasis astminis atsakas į alergeną. Šis poveikis gali būti susijęs su kvėpavimo takų mastocitų b2 adrenerginių receptorių desensibilizacija, kai alergenų sukeltos degranuliacijos vietoje atsipalaiduoja daugiau mastocitų mediatorių. Iš plaučių mastocitų atsipalaiduojančios triptazės koncentraciją serume galima išmatuoti jau po 1 valandos nuo alergeno poveikio, ir šis rodiklis yra mastocitų degranuliacijos žymuo.

TURINYS

pp. 1225-1228

Difterijos sukeltas difuzinis membraninis trachobronchitas

 

Edvardas Danila, Eugenijus Broslavskis1, Regina Aleksonienė, Remigijus Nargėla, Bronius Šatkauskas

Vilniaus Universiteto Pulmonologijos ir alergologijos klinika

Vilniaus Universiteto Infekcinių ligų klinika1

 

   29 metų moteris, iki šios ligos buvusi sveika, dėl dusulio, kosulio su skrepliais, karščiavimo ir disfonijos buvo hospitalizuota į VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos kliniką. Iki hospitalizacijos ji trumpai buvo netekusi sąmonės.

   Objektyvaus tyrimo metu nustatyti inspiracinio ir ekspiracinio stridoro požymiai mažiausio fizinio krūvio metu. Ligonės kūno temperatūra buvo 37.60C. Auskultuojant plaučius buvo girdimi pavieniai sausi karkalai. Apžiūrint žiotis ir gerklas rasta ūminio faringito ir laringito požymių.

   Klinikinis kraujo tyrimas: hemoglobinas – 128g/l, leukocitai – 18 x 109l, neutrofilai – 88 proc. Kapiliarinio kraujo pO2 (dalinis deguonies slėgis) – 40 mmHg, pCO2 (dalinis anglies dvideginio slėgis) – 43 mmHg, sO2 (kraujo įsisotinimas deguonimi) – 69 proc., pH – 7.3.

   Atlikus bronchoskopiją nustatyta, kad trachėjos ir visų matomų bronchų gleivinė padengta fibrininėmis plėvėmis. Fibrobronchoskopijos metu plėvės pašalintos. Tai sukėlė neintensyvų difuzinį kraujavimą iš gleivinės. Pakartojus bronchoskopiją antrą ir trečią dieną pastebėta, kad dalis bronchų gleivinės padengta naujomis plėvėmis. Jos taip pat pašalintos. Atlikus serologinį kraujo tyrimą pastebėta, kad ryškiai padidėjęs antikūnų prieš difterijos toksiną titras 1:5120 (įprastas žmonių, imunizuotų prieš difteriją, titras yra 1:40-1:80).

   Po gydymo pacientė visiškai pasveiko.

   Išvados: difterija gali būti ūminio kvėpavimo nepakankamumo priežastis. Ji gali sukelti difuzinį membraninį tracheobronchitą.

TURINYS

pp. 1229-1237

Vaikų kvėpavimo organų ligų gydymas antibakteriniais vaistais poliklinikos sąlygomis

 

Petras Kaltenis

Respublikinė Vilniaus Universitetinė vaikų ligoninė

 

   Išanalizuotas vaikų kvėpavimo organų ligų gydymas antibakteriniais vaistais vienoje Vilniaus poliklinikoje per vienerius metus – 1999 m. antrąjį pusmetį ir 2000 m. pirmąjį pusmetį. Iš viso peržiūrėtos 926 vaikų iki 16 metų sveikatos istorijos. Per minėtą laiką šiose istorijose įregistruoti 1796 kvėpavimo organų ligų (įskaitant ir vidurinės ausies uždegimą) atvejai. 979 atvejais (55 proc.) šios ligos buvo gydytos antibakteriniais vaistais. Pneumonija gydyta visais atvejais, sinusitas – 94 proc., tonzilitas – 93 proc., otitas – 80 proc., bronchitas – 79 proc. Atvejų. Neretai antibiotikais gydytos ir tos ligos, kurių sukėlėjai greičiausiai buvo virusai: laringitas – 46 proc., nazofaringitas – 40 proc. Atvejų. Kartais (13 proc. Ligonių) antibakteriniai vaistai skirti ir tada, kai buvo nustatyta ūminės virusinės respiracinės infekcijos diagnozė. Dažniausia vaikai gydyti koamiksiklavu (31.8 proc. Vis gydymo kursų), amoksicilinu (21.1 proc.) ir eritromicinu (17.2 proc.). Kiti antibakteriniai vaistai vartoti daug rečiau. Remiantis naujausiais literatūros duomenimis diskutuojama apie atskirų ligų gydymo racionalumą.

TURINYS

pp. 1238-1244

Visuomenėje įgytos suaugusiųjų pneumonijos etiologijos ypatumai ir gydymo rekomendacijos

 

Raimundas Sakalauskas, Alfredas Bagdonas, Vytis Dudzevičius, Astra Vitkauskienė

Kauno medicinos universitetas

 

   Straipsnyje pateikiami duomenys apie Kauno Medicinos universiteto ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės VIP sergantiems pacientams dažniausiai išskiriamus mikroorganizmus bei jų atsparumą antibiotikams. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausi VIP sukėlėjai buvo Str.pneumoniae ir H.influenzae. Tarp išskirtų patogenų atsparios antibiotikams padermės pasitaikė retai: Str.penumoniae atsparumas penicilinui 1998-2000m. neviršijo 3.8 proc., H.influenzae atsparumas ampicilinui – 5.4 proc., o cefuroksimui – 1.8 proc. Gauti mikrobiologinių tyrimų duomenys patvirtino 2000 m. Lietuvos pulmonologų sutarimo rekomendacijas pradėti empiriškai gydyti “tipinę” VIP b-laktaminiais antibiotikais.

TURINYS

pp. 1245-1248

Lighto kriterijų ir kraujo serumo-pleuros skysčio albumino gradiento reikšmė pleuros skysčio transudato ir eksudato diagnostikai

 

Rolandas Zablockis1, Dalius Vitkus2

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos klinika1

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras2, Vilnius

 

   Pleuros skystį tirti pradedama nustačius, koks jis – eksudatas ar transudatas. Įvairūs diagnostiniai kriterijai turi skirtingas jautrumo ir specifiškumo procentines išraiškas, tačiau nė vina jų nesiekia šimto procentų. Tirtas 100 ligonių pleuros ertmės skystis. Eksudatas nustatytas 74 (74 proc.) atvejais, transudatas – 26 (26 proc.) atvejais. Transudato priežastys: kardialinis nepakankamumas (n=14), nefrozinis sindromas (n=6), kepenų cirozė (n=5), urinotoraksas (n=1). Eksudato priežastys: maligninis (n=15), parapneumoninis (n=13), paramaligninis (n=9), dėl plaučių arterijos tromboembolijos (n=7), tuberkuliozinis (n=6) pleuritas, empiema (n=3), trauminis pleuritas (n=2), hemotoraksas (n=1), mezotelioma (n=1). 17 (17 proc.) ligonių eksudato priežasties nustatyti nepavyko. Pleuros skysčio transudatui ir eksudatui nustatyti naudoti Lighto ir kraujo serumo-pleuros skysčio albumino gradiento kriterijai. Nustatyta, kad Lighto kriterijų jautrumas – 97.3 proc., o specifiškumas – 84.61 proc. Kraujo serumo-pleuros skysčio albumino gradiento jautrumas – 65 proc., specifiškumas – 95 proc. Kombinuojant Lighto ir kraujo serumo-pleuros skysčio albumino gradinento kriterijus pasiekiamas jautrumas – 90.42 proc. ir specifiškumas – 89.13 proc.

TURINYS

pp. 1249-1261

Pleuritu komplikuotų vaikų pneumonijos gydymas fibrinolitikų instiliacijomis

 

Eglė Vaiktaitienė1, Jolanta Kudzytė2, Raimonas Kačinskas2

Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas1, Kaunas; Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinika2, Kaunas

 

   Ne visi vaikai, susirgę plaučių uždegimu, greitai sveiksta. Kai kuriems liga komplikuojasi pleuros empiema. Pleuros empiemos gydymo taktika vaikams iki šiol yra svarstoma ir priklauso nuo uždegiminio proceso eigos. Ūmi stadija gydoma antibiotikais, pleuros ertmės drenavimu. Fibrininės-pūlingos empiemos metu paprastai atliekama torakostomija. Dekortikacija neišvengiama tuo atveju, kai priešbakterinė terapija ir pleuros ertmės drenažas neefektyvus, o ligonio būklė negerėja.

            Savo straipsnyje norime aptarti tris klinikinius atvejus, kai vaikų pleuros empiemos gydymui buvo naudojami fibrinolitikai. Dviem atvejais išvengėme agresyvios chirurginės intervencijos – pleuros dekortikacijos. Taikėme urokinazės instiliacijas į pleuros ertmę. Urokinazės instiliacijos yrapakankamai saugios, palengvina drenažinę funkciją.

TURINYS

pp. 1262-1269

Bronchektazinė liga: priežastys, klinika tyrimo būdai, gydymo principai

 

Jurgis Bojarskas, Rasa Abariuvienė

Kauno Medicinos universiteto vaikų ligų klinika

 

   Bronchektazė yra nenormalus ir negrįžtamas bronchų išsiplėtimas. Šią ligą sąlygojančių priežasčių yra daug, tačiau dažniausiai jų – apatinių kvėpavimo takų infekcija. Bronchektazės yra skirstomos į cilindrines, cistines ir varikozines. Ligoniai, sergantys šia liga, skundžiasi lėtiniu produktyviu kosuliu, kasdieniniu skrepliavimu, besikartojančiomis plaučių infekcijomis. Bronchektazinės ligos diagnozei nustatyti reikia fizikinių, laborantinių ir vaizdinių tyrimo metodų. Gydant bronchektazinę ligą svarbu pašalinti infekcijos židinį, gerinti sekreto evakuaciją. Be literatūros duomenų, straipsnyje pateikiami Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikoje gydytų ligonių klinikiniai atvejai.

TURINYS

pp. 1270-1276

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas anticholinerginiais vaistais

 

Remigijus Nargėla1, Genius Norvaišas2

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Pulmonologijos ir alergologijos klinika1;

Klaipėdos ligoninė “Raudonasis kryžius”

 

   Pasaulyje paplitęs lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymas anticholinerginiais vaistais. Bronchų medyje smulkiausiuose bronchuose dominuoja adrenerginiai, o stambiuose ir viduriniuose – cholinerginiai receptoriai. Acetilcholinas, išsilaisvinęs iš cholinerginių nervų, sukelia bronchokonstrikciją. Bronchokonstrikcinis poveikis įvyksta paveikus M3 receptorius. Anticholinerginiai vaistai blokuoja nervus vagus padidėjusį jautrumą. Anticholinergikas ipratropiumo bromidas blokuodamas M1 ir M3 receptorius sukelia bronchodiliaciją. Naujai sukurtas ilgo veikimo anticholinerginis preparatas tiotropiumo bromidas veikia 24 val. Ir patikimai išplečia bronchus. Jį vartojant pagerėja ligonio gyvenimo kokybė, padidėja plaučių funkciniai rodikliai. Šiuo metu yra populiarus LOPL gydymas kombinuotais broncholitikais – salbutamoliu ar fenoteroliu su ipratropiumu. Gydant Berodualiu ar Combiventu būna ne tik retesni ligos paūmėjimai, nei gydant atskirais šių medikamentų komponentais, bet ir sutrumpėja hospitalizacijos laikas, sumažėja paūmėjimų dažnis. Multicentrinių klinikinių studijų duomenimis, LOPL gydymas anticholinerginiai vaistais bei jų kombinacijomis su b2 agonistais yra efektyvus ir saugus.

TURINYS

pp. 1277-1288

Kvėpavimo takų astmos uždegimo žymenys

 

Miglė Klimantavičienė, Arūnas Valiulis

Vilniaus m. Universitetinė ligoninė Vaikų ligų klinika

 

   Fibrobronchoskopija su bronchoalveoliniu lavažu (BAL) yra invazinis, tačiau saugus tyrimas, tiesiogiai atspindintis apatinių kvėpavimo takų būklę. Bronchoalveolinio lavažo tyrimas labai reikšmingas bronchų astmos patogenezės, ypač jos uždegiminės grandies, supratimui ir nagrinėjimui. Eilės studijų metu įrodyta, kad, sergant astma, uždegiminių ląstelių bei neląstelinių mediatorių kiekis bronchoalveolinio lavažio skystyje ryškiai padidėja priepuolio metu, tačiau išlieka kiek padidintas ir tarp priepuolių: didėja T limfocitų aktyvaciją rodančių paviršiaus molekulių ekspresija, padaugėja epitelio ląstelių, kurios sveikiems individams randamos labai mažais kiekiais, aktyvuojami alveoliniai makrofagai, randami padidinti aktyvuotų eozinofilų, taip pat B limfocitų, išreiškiančių II tipo IgE receptoriaus paviršiaus molekulę, kiekiai. Astma sergantiems žmonėms randamas sumažėjęs surfaktanto baltymo A kiekis, padidinti citokinų IL-4 ir IL-5 kiekiai, taip pat yra duomenų apie IL-2 padidėjimą po provokacijos alergenu, padidintus TNF, GM-CSF, IL-6, tirpių adhezijos molekulių sICAM-1 ir sE-selektino kiekius simptominės astmos metu bronchoalveoliniame skystyje. Sergant astma, BAL skystyje randama padidinta histamino, triptazės ir hialurono rūgšties, eozinofilų katijoninio baltymo koncentracija. Nors pasaulyje nėra standartizuotų lipidinių mediatorių-arachidoninės rūgšties metabolitų norminių reikšmių, atskiros lyginamosios sveikų ir astma sergančių žmonių BAL skysčio tyrimų studijos rodo padidintus šių mediatorių kiekius sergančiųjų bronchų astma bronchoalveoliniame skystyje, patvirtinančius jų svarbą astmos patofiziologijoje.

TURINYS

pp. 1289-1292

Vaikų, sergančių širdies fibroelastoze, kvėpavimo takų uždegimų ypatumai

 

Odeta Kinčinienė, Ramunė Urbonavičienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika, Vilnius

 

   Širdies fibroelastozė – tai reta ir sunki kūdikių ir mažų vaikų liga, kuriai būdingas vis ryškėjantis kariopulmoninis nepakankamumas ir kuri paprastai baigiasi ligonio mirtimi per keletą savaičių ar metų nuo ligos pradžios. Dauguma ligonių, kuriems diagnozuojama širdies fibroelastozė, hospitalizuojami dėl sunkios kvėpavimo takų ligos. Hospitalizuojami jie paprastai jau prasidėjus kardialiniam nepakankamumui. Per pastaruosius 12 metų Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikoje gydyta 14 šia liga sirgusių ligonių. Galutinė širdies fibroelastozės diagnozė patvirtinta 6 ligoniams (3 – patologoanatominio tyrimo metu). Nė vienam iš šių pacientų širdies liga ambulatoriškai įtarta nebuvo. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas pagrindinės ligos gydymas, tuo geresni gydymo rezultatai ir ligonio gyvenimo kokybė.

TURINYS

pp. 1293-1298

Cistinės fibrozės gydymas antibiotikais

 

Sigitas Dumčius, Domenico Castello1

Kauno Medicinos universiteto Vaikų ligų klinika; Universitetinė Regina-Margherita Vaikų ligoninė, Piemonto regioninis cistinės fibrozės centras, Turinas, Italija

 

   Straipsnyje aptariamas šiuolaikinis požiūris į cistinės fibrozės gydymą antibiotikais Sergant cistine fibroze antibiotikų skyrimo indikacijos yra labai plačios. Neretai tokiems ligoniams paskyrus antibiotiką sulaukiama gero terapinio efekto, nors įprastinė antibiotikograma rodė mikroorganizmo rezistentiškumą šiam antibiotikui, in vitro. Antibiotiko pasirinkimas ir gydymo intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tolių kaip ligonio amžius, ligos sunkumas ir jos progresavimo greitis, paūmėjimų dažnumas, vyraujančio sukėlėjo tipas ir kt. Straipsnyje aptariami cistine fibroze sergančių vaikų antibiotikoterapijos principai, antibiotikų parinkimo ir jų derinimo taisyklės.

TURINYS

pp. 1299-1303

Atsparumo aktyvintam proteinui C poveikis plaučių arterijos trombinės embolijos dažniui ir protromboembolinės plaučių arterijos hipertenzijos laipsniui

 

Albinas Naudžiūnas, Skaidrius Miliauskas

Kauno medicinos universitetas, Pulmonologijos ir ftiziatrijos klinika

 

   Straipsnyje pateikiami literatūros ir autorių duomenys apie dažniausią trombofilijos priežastį - atsparumą aktyvintam proteinui C. Ištirti 103 ligoniai, sirgę venų tromboembolijomis. 22,3 proc. šių ligonių nustatyta atsparumas aktyvintam proteinui C. Tuo tarpu 70 sveikų asmenų grupėje atsparumas aktyvinam proteinui C rastas tik 7,1 proc. Iš 101 ligonio, sirgusiojo plaučių arterijos trombine embolija, 78 buvo ištirti o ūminio PATE epizodo praėjus mažiausiai 1,5 mėn. dėl potromoembolinės plaučių arterijos hipertenzijos laipsnio. Ištirta priklausomybė tarp potromboembolinės hipertenzijos laipsnio ir atsparumo aktyvintam proteinui C. Nustatyta, kad atsparumo aktyvintam proteinui C buvimas neturi įtakos potromboembolinės plaučių arterijos hipertenzijos laipsniui.

TURINYS

pp. 1304-1311

Lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybės įvertinimas

 

Aleksandras Balbieris, Remigijus Valdemaras Nargėla, Genius Alfonsas Norvaišas1

Vilniaus universiteto pulmonologijos ir alergologijos klinika, Vilnius; VĮ Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės pulmonologijos alergologijos skyrius1, Klaipėda

 

   Lėtiniai obstrukciniai plaučių susirgimai (LOPS) yra svarbi sergamumo, invalidumo ir mirtingumo priežastis. Šie susirgimai turi įtakos kasdieninei fizinei, socialinei, emocinei, intelektualinei veiklai. Žymiai sutrikus biosocialinėms funkcijoms, kinta gyvenimo kokybė. Ligos įtakos objektyvizavimui naudojamos bendros sveikatos bei specifinės ligoms anketos. Sergant LOPS siūloma naudoti St.George specifinę anketą, kuri yra patikima, vertinant gyvenimo kokybę.

TURINYS

pp. 1312-1319

Neišnešiotų kūdikių, sergančių lėtine plaučių liga ilgalaikė prognozė

 

Andrew Bush

Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Nacionalinis širdies ir plaučių institutas, Londonas

 

   Išgyvenę, lėtine plaučių liga sirgę neišnešioti naujagimiai vaikystėje dažnai neturi rimtesnių sveikatos sutrikimų. Tačiau vystantis plaučiai buvo pakeisti, todėl jų augimo rezervas yra mažesnis. Pats neišnešiotumas yra rizikos veiksnys kvėpavimo sistemos pažeidimui, deguonies terapijos ir teigiamo slėgio ventiliacijos neigiamas poveikis yra papildomas. Naujagimių gydymo steroidais rizikos lygio mes dar nežinome. Vidutinės trukmės tyrimais nebuvo nustatytas sumažėjęs plaučių augimo rezervas (įskaitant kvėpavimo takų obstrukciją ir mažesnį plaučių kapiliarų kraujo tūrį) vaikystėje. Įrodyta, kad alveolių augimo sutrikimas būna pastovus, tai lieka visam gyvenimui; kompensacinio augimo vėlesniame amžiuje nebūna. Būtini ilgalaikiai tyrimai ir mes nežinome kokius rodiklius sekti pacientams suaugus. Dramatiški, teigiami modernios neonatologijos pokyčiai nesustabdo plaučių ligų vystymosi. Be to, išgyvena vis mažesni ir mažesni neišnešioti naujagimiai. Šiuo metu gydomi anksčiau laiko gimę vaikai yra gimę didesnio svorio nei dabar išgyvenantys neišnešiotieji, be to dabar naudojamos visai kitos palučių ventiliacijos strategijos. Būtina tikėtis naujų sveikatos problemų ir nesitikėti, kad vaikui, kuriam papildomas deguonis jau nebebūtinas yra pasveikęs.

TURINYS

pp. 1320-1326

Vaikų intersticinė plaučių liga

 

Andrew Bush

Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Nacionalinis širdies ir plaučių institutas, Londonas

 

   Yra daugybė ligų, kurios vadinamos ar pasireiškia panašiai kaip vaikų intersticinė plaučių liga. Kompiuterinės tomografijos tyrimas būtinas patvirtinti intersticinei plaučių ligai ir patikslinti biopsijos vietą. Kartais kompiuterinės tomografijos vaizdo pakanka ligai įrodyti ir jokių papildomų tyrimų nebereikia. Tačiau histologinis tyrimas yra reikalingas, taigi atvira plaučių biopsija yra pirmojo pasirinkimo metodas. Reikėtų vengti kartotinių anestezijų dėl nelabai svarbių tyrimų. Rekomenduotina ankstyva atvira plaučių biopsija, nes tikimybė, kad kiti, ne tokie invazyvūs tyrimai bus informatyvūs, maža. Gydymas dažnai neturi jokio pagrindo, išskyrus kai kuriuos specifinius vaikų IPL atvejus.

TURINYS

pp. 1327-1340

Sroviniu purkštuvu skiriamų medikamentų naudojimo taisyklės

 

Andrew Bush

Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Nacionalinis širdies ir plaučių institutas, Londonas

 

   Straipsnyje aptariamos antibiotikų, mukolitikų, įskaitant rhDNazę, bronchus plečiančių, steroidų ir kitų vaistų indikacijos vartojant juos per srovinį vaistų purkštuvą. Prieš skiriant kvėpavimo takų ligomis sergantims vaikams medikamentus su sroviniu purkštuvu reikėtų atsižvelgti į daugelį aplinkybių. Gydymas, naudojant srovinius vaistų purkštuvus, užima daug liko, vaistas nepkankamai pasiekia kvėpavimo takų gleivinę, todėl, nesant privalumų, turėtų būti vengtinas. Kai kurie medikamentai (antibiotikia, rhDNazė), palyginus su doziniais milteliniais ar aerozoliniais inhaliatoiriais, turi aiškiai apibrėžtų terapinių privalumų skiriant juos su sroviniu purkštuvu Gydant ligonius, sergančius cistine fibroze ir daugeliu kitų kvėpavimo takų ligų, medikamentai su sroviniu vaistų purkštuvu vartotini tik tuo atveju, kai nėra kitos galimybės. Juos naudojant, būtinas dėmesys purkštuvo priežiūrai, hospitalinės infekcijos profilaktikai, tap pat derėtų naudoti tinkamo dydžio kaukę ar kandiklį.

TURINYS

pp. 1341-1344

Fibrooptinė bronchoskopija tiriant plaučių liga sergantį vaiką

 

Jane Davies

Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Nacionalinis širdies ir plaučių institutas, Londonas

 

   Daugumai vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, nereikia sudėtingų tyrimų, tačiau kai kada FOB turi didžiulę vertę kaip diagnostinė ir kartais gydomoji priemonė. Kaip ir kiekvieną invazinį tyrimą, šią procedūrą turi atlikti tik gerai išmokyti ir patyrę gydytojai, taip pat būtinas atitinkamas vaiko būklės sekimas tiek tyrimo metu, tie ir po jo. Šiame straipsnyje aptariamas FOB taikymas vaikams, su tyrimu susiję pavojai, indikacijos jam bei galimi radiniai.

TURINYS

pp. 1345-1352

Cistinės fibrozės diagnostika ir gydymo naujovės

 

Jane Davies

Londono karališkoji Bromptono ligoninė, Nacionalinis širdies ir plaučių institutas, Londonas

 

   Per pastaruosius dešimtmečius labai daug sužinota apie CF patofiziologiją. Ligos prognozė dramatiškai pagerėjo, vidutinis išgyvenamumas pailgėjo nuo mažiau kaip 10 metų 1950-taisiais, iki 30 ir daugiau metų dabar. Daugiau žinių apie molekulinę CF kilmę leido įsisamoninti platų ligos spektrą, liga vis dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje ir lengvesne forma sergantiems vaikams. Galimybė nustatyti mutacijas turint nedidelį tiriamo kraujo kiekį davė pradžią skryningo programoms. Galiausiai, naujos žinios įgalina kurti naujus gydymo būdus, kai kurie iš jų jau dabar naudojami gydyme, kiti tyrinėjami, tačiau yra daug žadantys.

TURINYS


 

 

 

English version

 

 

Atgal

 

 

Žurnalas

 

 

Dokumentai

 

Archyvas

 

Nuorodos

 

 

 

 

Paieška internete:

search.lt

 

Webmaster     

Copyright © 2000 Lithuanian Paediatric Respiratory Society