|
Vaikų pulmonologija ir alergologija
2000 m. kovas, III tomas, Nr.2 (pp.
790-964)
|
Informacija
autoriams |
|
Turinys:
Vytautas
Usonis, Bronius Morkūnas, Nerija Kuprevičienė, Dalia Rokaitė, Vytautas
Bakasėnas. Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa ir jos
vykdymas
Giedra
Levienienė, Jolanta Kudzytė, Apolinaras Zoborskis, Rūta Liesienė.
Kūdikių žindymo skatinimo programos rezultatai
Arūnas
Valiulis, Iveta Skurvydienė, Violeta Radžiūnienė, Miglė Klimantavičienė,
Jurga Reimerienė. Ankstyva bronchų astmos prevencijos programa (ETAC
studija)
Linas Šumskas.
Moksleiviu elgesiniai sveikatos veiksniai ir jų ryšys su šeimų
socialine ekonomine padėtimi
Apolinaras
Zaborskis, Joana Makari. Mokyklos ir šeimos aplinkos ryšys su
moksleivių sveikata
Petras
Kaltenis. Vaikų šlapimo organų infekcijos pirminė ir antrinė
profilaktika
Birutė
Skerlienė. Reye sindromą imituojantys paveldimi riebalų rūgščių
oksidacijos defektai
Jovilė
Vingraitė. Geležies stokos mažakraujystės profilaktika kūdikiams
ir mažiems vaikams
Elena Sučilienė,
Danutė Jadzevičienė, Arūnas Valiulis. BCG: istorija, dabartis ir
perspektyvos
Aldona
Rainytė. Imunostimuliatoriai pediatrijoje
S.Milčiuvienė,
V.Vaitkevičienė, E.Slabšinskienė. Ankstyvas vaikų dantų ėduonis
Miglė
Klimantavičienė, Jonas Sadauskas, Arūnas Valiulis. Anticholinerginių
broncholitikų naudojimas vaikams
Dirutė Čijunskienė.
Saugi vaiko aplinka
Ramunė
Mykolaitienė, Aldona Rainytė, Petras Stakėnas. Bendruomenėje įgytos
vaikų mikoplaziminės pneumonijos gydymas geriamu klaritromicinu
Vaidotas
Urbonas. Racionali vaikų mityba
Kamelija
Kadziauskienė, Roma Bartkevičiūtė, Algimantas Vingras, Rimas Stukas. Sveikiems
kūdikiams ir vaikams rekomenduojamos paros enerigijos ir maisto medžiagų
normos
Jolanta
Kudzytė, Ilona Gluosnienė, Jurgis Bojarskas. Nepageidaujamos
reakcijos į maistą
Rūta Ušinskienė
Genetinių ligų profilaktika
Lietuvos
pediatrų draugijos metinės konferencijos "Profilaktinė peditrija"
tezės
Alerginio
rinito diagnostika ir gydymas. Metodinės rekomendacijos
Gydytojas
vaikų pulmonologas: teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
|
|
pp.
792-802
Lietuvos
nacionalinė imunoprofilaktikos programa ir jos vykdymas
Vytautas
Usonis1, Bronius Morkūnas2,
Nerija Kuprevičienė2, Dalia Rokaitė2,
Vytautas Bakasėnas2
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras1,
Užkrečiamųjų
ligų profilaktikos ir kontrolės centras2
Plataus masto imunoprofilaktikos programos yra viena
iš svarbiausių užkrečiamųjų ligų kontrolės visuomenėje priemonių.
Pirmoji "Lietuvos Respublikos nacionalinė imunoprofilaktikos
programa" buvo parengta 1992 metais, vadovaujantis Pasaulinės
sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Šiuo metu patvirtinta
nauja programos redakcija 1998-2005 metams. Pateikti šios programos
pagrindai, išvardintos institucijos, padedančios ją įgyvendinti.
Lietuvoje pasiekti aukšti skiepijimo pagrindinėmis PSO rekomenduojamomis
vakcinomis rodikliai. 1999 metais skiepijimo apimtys buvusios: tuberkuliozės
vakcina (BCG) - 99,3 proc., hepatito-B - 95,6 proc., difterijos ir stabligės
- 93,1 proc., kokliušo - 96,9 proc., raudonukės - 96,8 proc. Taigi
skiepais valdomų ligų kontrolė buvo efektyvi, bet Lietuvoje vis dar yra
didelis sergamumas tuberkulioze, epideminiu parotitu, raudonuke. Plėtojant
minėtąją programą, numatoma pradėti hepatito-B vakcina skiepyti
paauglius, o po to visuotinai skiepyti vaikus Hemofilus influenzae-B
vakcina.
TURINYS |
|
pp.
803-808
Kūdikių
žindymo skatinimo programa ir jos vykdymo rezultatai
Giedra
Levinienė1, Jolanta Kudzytė1,
Apolinaras Zaborskis2, Rūta Liesienė2
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika1,
Biomedicininių tyrimų instituto, Socialinės pediatrijos laboratorija2,
Kaunas
Norint įvertinti žindymo skatinimo
programos vykdymo eigą, žindymo paplitimą, trukmę ir jų dinamiką,
prieš diegiant ją - 1994 metais ir po penkerių metų - 1999 metais buvo
apklausta nemažai motinų. Per penkerius šios programos metus pagausėjo
kūdikius žindančių motinų ir pailgėjo žindymo trukmė. Du kartus
padidėjo iki šešių mėnesių amžiaus krūtimi žindomų kūdikių
skaičius (nuo 14,2 iki 30,0 proc.). Krūtimi žindomų iki 12 mėnesių
amžiaus ir ilgiau kūdikių skaičius padidėjo 17 proc. Akušeriniuose
stacionaruose pagerėjo sąlygos žindymui skatinti ir įtvirtinti:
dauguma kūdikių (78,3 proc.) buvo pridedami prie krūties primosiomis
valandomis po gimdymo, beveik visi kūdikiai (93,2 proc.) buvo kartu su
motina. Motinos geriau supažindinamos su kūdikio žindymu. 1999 metais
mažiau apklaustųjų motinų, negu 1994 metais, neigiamai įvertino medikų
suteiktas žinias apie kūdikio amitinimą, bet tik 25,1 proc. motinų
svarbiausių žinių apie žindymą šaltiniu nurodė medikus.
TURINYS |
|
pp.
809-819
Ankstyva
bronchų astmos prevencijos programa
Arūnas Valiulis,
Iveta Skurvydienė, Violeta Radžiūnienė,
Miglė
Klimantavičienė, Jurga Reimerienė
Vilniaus
miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Dvylikoje Europos šalių ir Kanadoje baigta
trejų metų klinikinė studija, kurios tikslas - įvertinti ankstyvą ir
ilgalaikį atopiško vaiko gydymą antrosios kartos antihistamininiu
vaistu cetirizinu - ETAC (angl. Early Treatment of the Atopic Child).
Yra žinoma, kad atopiniu dermatitu sergančių kūdikių yra didesnė
rizika susirgti bronchine astma. Šios studijos tikslas - nustatyti, ar
galima atopiniu dermatitu sergančius kūdikius apsaugoti nuo bronchinės
astmos, paskyrus ilgalaikį nepertraukiamą gydymą cetirizu. ETAC
studijoje dalyvavo 817 vaikų nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus. Visi
vaikai sirgo atopiniu dermatitu. Be to, kiekvieno iš jų buvo nepalanki
genetinė anamnezė (bent vienas iš pirmos kartos giminaičių sirgo
alergine liga) ir padidėjęs bendras IgE, taip pat specifinių IgE
kiekis. Kūdikiai, jau turintys klinikinių bronchų astmos požymių,
tyrime nedalyvavo. Studijos rezultati parodė, jog reliatyvi bronchinės
astmos rizika buvo didesnė kūdikiams (RR=1,4-1,7), kurių padidėjęs
bendras IgE (>30 kU/l) ir specifiniai IgE žiedadulkėms, namų dulkių
erkutėms ir katėms (>0,35 kUA/l). Buvo įrodyta, kad mažų vaikų
sensibilizacija žiedadulkėms yra taip pat svarbi bronchų astmai prasidėti
kaip ir sensibilizacija namų dulkių erkutėms ir katėms.
Sensibilizacija kiaušinio baltymui ir karvės pienui yra ne tiek svarbi,
kaip buvo manyta iki šiol. Palyginus gydymo rezultatus su placebo, nuo
cetirizino smarkiai sumažėjo bronchų astma tarp vaikų, sensibilizuotų
žiedadulkėms (RR=0,5) ir namų dulkių erkutėms (RR=0,6). Šiose
pacientų grupėse vienas iš dviejų vaikų išvengė bronchų astmos.
ETAC studija patvirtino, kad cetirizinas buvo toks pat saugus kaip ir
placebo, paskyrus jį ilgą laiką kūdikiams ir mažiems vaikams.
TURINYS |
|
pp.
820-828
Moksleivių
elgesiniai sveikatos veiksniai ir jų ryšys su šeimų socialine
ekonomine padėtimi
Linas
Šumskas
Kauno
medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Kaunas
Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatos socialiniams ekonominiams skirtumams
tyrinėti iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio. Mūsų uždavinys -
išsiaiškinti Lietuvos moksleivių šeimų socialinę bei ekonominę padėtį
ir jos įtaką elgesiniams lėtinių neinfekcinių ligų rizikos
veiksniams - rūkymui, nepakankamam fiziniam aktyvumui, alkoholio
vartojimui, taip pat nustatyti, kokie šio sveikatos veiksnių pokyčiai
įvyko 1994-1998 metais. Straipsnyje analizuojami kai kurie PSO
koordinuojamos tarptautinės HBSC (Health Behaviour in School-ages
Children) studijos rezultatai. Vienmomentiniai 11, 13 ir 15 metų
Lietuvos moksleivių anketiniai gyvensenos ir sveikatos tyrimai buvo
atlikti pagal tarptautinės programos protokolą. 1994-1998 metais ištirtos
dvi reprezentatyvios Lietuvos moksleivių imtys - atitinkamai 5428 ir 4513
respondentų. Moksleiviai klasėje pildė anonimines anketas, kuriose buvo
pateikti klausimai apie jų gyvenseną ir sveikatą, šeimos socialinę
ekonominę padėtį. Nustatėme, kad rūkančių moksleivių procentas per
ketverius metus labai padidėjo ir tarp berniukų (nuo 11,3 iki 19,8
proc.), ir tarp mergaičių (nuo 3,6 iki 8,5 proc.). Alkoholio vartotojų
procentas mažai pakito (nuo 9,4 iki 10,0 proc. tarp berniukų ir nuo 4,2
iki 5,2 proc. tarp mergaičių). Nepkankamo fizinio aktyvumo dažnis tarp
mergaičių sumažėjo nuo 42,1 iki 37,8 proc., o tarp berniukų beveik
nepakito. Pagerėjo savo pačių sveikatos vertinimas. Buvo nustatyti šie
sveikatos rodiklių skirtumai turtingose ir neturtingose šeimose: rūkymo
ir alkoholio vartojimo rizika buvo didesnė (skaičiuotas galimybių
santykis) turtingesnėse šeimose, o nepakankamo fizinio aktyvumo rizika -
neturtingose šeimose. Rengiant ir vykdant ligų profilaktikos ir
sveikatos ugdymo programas mokyklose ir šeimose, reikia atsižvelgti į
elgesnių sveikatos veiksnių pokyčius bei socialinius ir ekonominius
sveikatos veiksnius.
TURINYS |
|
pp.
829-838
Mokyklos
ir šeimos aplinkos ryšys su moksleivių sveikata
Apolinaras
Zaborskis, Joana Makari
Kauno
medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, Kaunas
Tyrimo tikslas - nustatyti mokyklos ir šeimos įtaką moksleivių
sveikatai. Jis atliktas 1998 metais pagal Pasaulinės sveikatos
organizacijos paruoštą anketą "Moksleivių sveikata ir
gyvensena". Iš viso apklausta 4513 moksleivių, kurių amžius 11,
13 ir 15 metų. Nustatyta, kad mergaičių savijauta mokykloje buvo geresnė,
negu berniukų, bet jos dažniau, negu berniukai, teigė, kad jaučiasi
nelabai sveikos ir laimingos. Moksleivių savijauta mokykloje teigiamai
koreliavo su jų mokymosi pasiekimais, savo sveikatos ir laimingumo
vertinimu. Tėvų pagalba vaikui ir domėjimasis jo mokykliniu gyvenimu
teigiamai koreliavo su vaiko savijauta. Tačiau dideli tėvų reikalavimai
vaikui turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos ir laimingumo savivertei.
TURINYS |
|
pp.
839-844
Vaikų
šlapimo organų infekcijos pirminė ir antrinė profilaktika
Petras
Kaltenis
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnyje pateikiama literatūros apžvalga ir savų duomenų apie vaikų
sergamumą šlapimo organų infekcija (ŠOI), jos etiologiją, dažniausius
veiksnius, sudarančius sąlygas susirgti ir ligai kartotis. Nuo šiuo
veiksnių priklauso pirminės ir antrinės profilaktikos priemonės. Iš
pirminės profilaktikos priemonių minėtinos natūralus kūdikio
maitnimas, asmens higiena ir žarnyno funkcijos reguliavimas. pagrindinė
antrinės profilaktikos priemonė - ilgas antirecidyvinis gydymas mažomis
antimikrobinių vaistų dozėmis. Iš jų dažniausiai vartojami
nitrofuranai ir trimetoprimas arba jo derinys su sulfametoksazoliu.
Kuriami ir vakcininiai preparatai, bet jie kol kas nepakankamai
veiksmingi.
TURINYS |
|
pp.
845-855
Reye
sindromą imituojantys paveldimi riebalų rūgščių oksidacijos defektai
Birutė
Skerlienė
Vilniaus
Universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnyje pateikiama nauja paveldimų metabolinių ligų grupė - reibalų
rūgščių oksidacijos defektai, kuriems būdingas interkurentinių
infekcijų ir badavimo (ilgų pertraukų tarp valgymų) sukeltos metabolinės
krizės su Reye sindromą imituojančiais klinikiniais ir laboratoriniais
požymiais: mieguistumas, koma, hepatomegalija, padidėjęs transaminazių
aktyvumas, hipoglikemija, hiperamonemija, vidaus organų riebalinė
infiltracija. Dėl šių defektų esti didelis sergamumas ir mirtingumas,
todėl labai svarbu juos anksti diagnozuoti. Pirmieji kraujo ir šlapimo mėginiai,
paimti intensyvios terapijos skyriuje dar prieš gydymą gliukoze ir parodę
hipoketoninę hipoglikemiją, turi būti išsaugoti organinių rūgščių
ir karnitinio tyrimui. Ūmių arba lėtinių miopatijų ir kardiomiopatijų
atvejais tap pat būtinas karnitinio tyrimas. Teisinga diagnozė padėtų
anksti pradėti gydymą ir būtų galima išvengti recidyvų. Lietuvoje
nesenai diagnozuoti pirmieji šių ligų atvejai.
TURINYS |
|
pp.
856-863
Mažakraujystės
dėl geležies stokos profilaktika kūdikiams ir mažiems vaikams
Jovilė
Vingraitė
Vilniaus
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Straipsnyje aiškinama, jog labai svarbu apsaugoti kūdikius ir mažus
vaikus nuo mažakraujystės, atsirandančios dėl geležies stokos, nes,
esant mažakraujystei organizme atsiranda pokyčių, taip pat esti
ilgalaikės jos pasekmės. Svarbiausi neigiami pokyčiai kūdikiamas ir mažiems
vaikams - tai sulėtėjęs augimas ir sulėtėjusi psichomotorinė raida,
susilpnėjęs ląstelinis imunitetas. Mažakraujystės dėl geležies
stokos profilaktikos principai yra šie: reikia užtikrinti pakankamas
naujagimiui geležies atsargas (motinos mažakraujystės, neišnešiotumo
profilaktika); skatinti motinas žindyti; laiku pradėti maitinti
papildomu maistu (maždaug 6 mėnesių amžiaus); pirmenybę teikti
maistui, kuriame yra geležies rezorbciją skatinančių medžiagų (mėsos
faktoriaus, vitamino C ir kitų rūgščių); riboti maisto produktus,
kuriuose yra daug geležies rezorbiciją slopinančių medžiagų (fitinų,
polifenolų, oksalo rūgšies ir kt.); neduoti karvės pieno pirmaisiais
gyvenimo metais, vėliau jo kiekį apriboti iki 500 ml per parą; maiste
turi netrūkti vitamino A. Be to, strapsnyje aptarta neigiamas geležies
pertekliaus poveikis, mažakraujystės dėl geležies stokos diagnostikos
kriterijai kūdikiams ir mažiems vaikams.
TURINYS |
|
pp.
864-867
BCG:
istorija, dabartis ir perspektyvos
Elena
Sučilienė1, Danutė Jadzevičienė2,
Arūnas Valiulis2
Respublikinė
tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė1,
Vilniaus
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika2,
Vilnius
Sergamumas tuberkulioze yra problema besivystančiose ir pramoninėse šalyse.
Vienintelė preištuberkuliozinė vakcina, BCG, nuo 1921 metų iki šiol
tebenaudojama apsaugai nuo tuberkuliozės. Įdomi ir pamokanti šios
vakcinos, pavadintos jos kūrėjų prancūzų mokslininkų Albert Calmette
ir Camille Guerin vardu, istorija. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą šios
vakcinos efektyvumą. Labiausiai ji apsaugo vaikus nuo miliarinės plaučių
tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Lietuvoje šiuo metu BCG
vakcinuojami naujagimiai ir revakcinuojami 6-7 metų vaikai. Plintant ŽIV
ir vaistams atspariai tuberkuliozei, reikalingos naujų prieštuberkuliozinių
vakcinų paieškos. Pastaruoju metu esama hipotezių, kad BCG apsaugo ir
nuo kitų infekcijų, alergijų, ji sėkmingai gali būti naudojama
navikinėms ligoms gydyti.
TURINYS |
|
pp.
868-873
Imunostimuliatoriai
pediatrijoje
Aldona
Rainytė
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Straipsnyje pateikiami istoriniai duomenys apie vartotus senovės
medicinoje gamtinius imunostimuliatorius ir šiuolaikinių
imunostimuliatorių sukūrimą. Trumpai apibūdinamos Lietuvoje vartojamų
imunostimuliatorių grupės, pagrindinių preparatų veikmo mechanizmai,
vartojimo indikacijos ir trukmė.
TURINYS |
|
pp.
874-878
Ankstyvas
vaikų dantų ėduonis
Simona
Milčiuvienė, Vilija Vaitkevičienė, Eglė Slabšinskienė
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Ištyrus 260 trejų metų amžiaus vaikų burnos būklę Kaune ir Šiauliuose,
nustatyta, kad dantų ėduonis Kaune paplitęs tarp 42,3 proc. vaikų, o
intensyvumas kpi-d sudaro 1,67±0,22, o Šiauliuose - tarp 29,6 proc. vaikų
(p<0,02). Paviršių indeksas kpi-p atitinkamai Kaune 2,14±0,4, o tarp
Šiaulių trimečių vaikų - 0,82±0,11. Burnos higienos būklė geresnė
Šiauliuose. Kauno vaikų PLI (burnos higieninis indeksas) buvo 1,84±0,32,
o Šiaulių vaikų - 1,23±0,32. Vaikų "buteliuko" ėduonis
nustatytas 6 proc. apžiūrėtų vaikų.
TURINYS |
|
pp.
879-885
Anticholinerginių
broncholitikų vartojimas vaikams
Miglė
Klimantavičienė, Jonas Sadauskas, Arūnas Valiulis
Vilniaus
universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinika, Vilnius
Ipratropiumo bromidas - vienas svarbiausių vaistų, skirtų suaugusiųjų
lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti. Šis preparatas sėkmingai
vartojamas jau daugelį metų ir vaikams. Ipratropiumo bromidas -
ketvirtinio amonio anticholinerginis broncholitikas, mažiausiai
absorbuojamas per kraujo-kvėpavimo takų barjerą. Dėl to ipratropiumo
bromidas gerai toleruojamas ir beveik nesukelia atropinui būdingų šalutinių
reiškinių - burnos džiuvimo, bronchų sekrecijos slopinimo. Varojant
kartu su ß2 - adrenoreceptorių agonistais, ipratropiumo bromidas užtikrina
geresnę bronchodilataciją, negu vartojamas atskirai. Keletas studijų įrodė,
kad jis yra efektyvus kūdikių bronchopulmoninei displazijai ir
periodiniam kūdikių švokštimui gydyti. Jeigu bronchinė astma sukelta
fizinio krūvio, tai ipratropiumo bromidas apsaugo nuo priepuolio arba
sumažina švokšitmą po krūvio. Derinyje su ß2 - adrenomimetikais
ipratropiumo bromidu gali būti sėkmingai gydoma tiek stabili, tiek ūmi
vyresnių vaikų astma.
TURINYS |
|
pp.
886-891
Saugi
vaiko aplinka
Birutė
Čijunskienė
Klaipėdos
miesto Pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėda
Darbo tikslas - nustatyti pagrindines kūdikių ir vaikų iki 16 metų amžiaus
mirčių dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų priežastis ir pasiūlyti
prevencines priemones, kad būtų sukurta saugi vaiko aplinka Klaipėdoje
ir Klaipėdos krašte. Retrospektyviai buvo išanalizuoti 207 mirties dėl
traumų ir nelaimingų atsitikimų 1994-1998 metais ir 1999 metais tyrimo
aktai. Nustatyta, kad pagrindinės mirčių priežastys buvo skendimas (38
proc.) ir autotraumos (24 proc.). Daugiau kaip 50 proc. vaikų žuvo gegužės,
liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Žuvo 136 berniukai (66 proc.) ir 71
mergaitė (34 proc.). 35 proc. traumų ir nelaimingų atsitikimų įvyko
gamtoje, 20 proc. - gatvėje, 20 proc. - namuose, 9 proc. - kieme, 16
proc. - kitur.
TURINYS |
|
pp.
892-897
Bendruomenėje
įgytos vaikų mikoplazminės pneumonijos gydymas geriamu klaritromicinu
Ramunė
Mykolaitienė1, Aldona Rainytė1,
Petas Stakėnas2
Vilniaus
universitetinės ligoninės Pediatrijos centras1,
Biotechnologijos
institutas2, Vilnius
Straipsnyje supažindinama su vaikų, sergančių mikoplazmine pneumonija
gydymo klaritromicinu rezultatais. Mikoplazminė pneumonija rentgenologiškai
ir laboratoriškai diagnozuota 26 vaikams. Ligoniai gydyti septynias
dienas geriamu klaritromicinu po 15 mg/kg per parą, padalijus dozę į
dvi dalis. Vaikų mikoplazminės pneumonijos gydymas klaritromicinu buvo
efektyvus 96 proc. atvejų. Lengvi šalutiniai reiškiniai buvo 8 proc.
ligonių. Tyrimo rezultatai rodo, kad klaritromicinas efektyvus Mycoplasma
pneumoniae sukeltam plaučių uždegimui gydyti ir yra gerai
toleruojamas.
TURINYS |
|
pp.
898-903
Racionali
vaikų mityba
Vaidotas
Urbonas
Vilniaus
universitetinės ligoninės Pediatrijos centras, Vilnius
Ligų profilaktika prasideda žmogui dar negimus. Vaikui apsisaugoti nuo
ligų labai svarbu mityba. Tačiau ji namažiau svarbi, kad žmogus būtų
sveikas ir ilgai gyventų. Šiame straipsnyje apžvelgiami kai kurie
mitybos veiksniai, turintys įtakos žmogui susirgti lėtinėmis ligomis.
TURINYS |
|
pp.
904-908
Sveikiems
kūdikiams ir vaikams rekomenduojamos paros energijos ir maisto medžiagų
normos
Kamelija
Kadziauskienė1, Roma Bartkevičiūtė1,
Algimantas
Vingras2, Rimantas Stukas2
Respublikinis
mitybos centras1, Vilniaus universiteto
Medicinos fakultetas2, Vilnius
Lietuvoje 1999 metais parengtos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 1999 11 25 įsakymu Nr. 510 patvirtintos "Rekomenduojamos
arba fiziologinės maisto medžiagų ir energijos normos (RPN)". Šiose
normose pateikiami kūdikimas, vaikams, paaugliams ir suaugusiems
rekomenduojami per parą maisto medžiagų (baltymų, riebalų,
angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų) ir energijos kiekiai.
RPN sveikiems kūdikiams ir vaikams pirmiausia skiriamos mitybos
specialistams, pediatrams, bendrosios praktikos gydytojams ir sveikatos
apsaugos darbuotojams, sudarantiems fiziologiškai pagrįstus mitybos
racionus sviekiems vaikams. Pagal RPN bus analizuojama vaikų ir suaugusiųjų
mitybos būklė, rekomenduojama sudaryti valgiaraščius, patiekalų
receptūras. Rengiant RPN, atsižvelgta į žmogaus organizmo ypatumus,
Lietuvos geografinę padėtį. Jos numatytos tik sveikiems vaikams ir
suaugusiems žmonėms. Be to, RPN orientuotas į absoliučios žmonių
daugumos energijos ir maisto medžiagų fiziolognius poreikius. RPN
parengtos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Šiaurės šalių,
Europos Sąjungos, Anglijos, Vokietijos, JAV, Lenkijos, Rusijos ir kai
kurių kitų šalių oficialias rekomendacijas dėl paros maisto medžiagų
ir energijos normų. Straipsnyje nurodomas parengtų "Rekomenduojamų
arba fiziologinių maisto medžiagų ir energijos normų" būtinumas
ir jų svarba pavieniams individams arba Lietuvos gyventojų grupėms.
TURINYS |
|
pp.
909-920
Nepageidaujamos
reakcijos į maistą
Jolanta
Kudzytė, Ilona Gluosnienė, Jurgis Bojarskas
Kauno
medicinos universiteto Vaikų ligų klinika, Kaunas
Kai kurie žmonės skundžiasi, kad juos kankina nepageidaujamos reakcijos
į maistą, bet tik nedaugelis jų iš tikrųjų yra alergiški maistui.
Taigi 14-33 proc. žmonių pastebėtos nepageidaujamos reakcijos į maistą,
iš jų tik 3-4 proc. vaikų ir 1-2 proc. suaugusiųjų yra tikrai alergiški
maistui. Nepageidaujamas reakcijas į maistą Europos alergologų ir
klinikinių imunologų akademijos nariai suskirstė į toksines ir
netoksines, o šias savo ruožtu dar į imunines (alergiją maistui) ir
neimunines (maisto netoleravimą). Alergijai maistui būdingi įvairūs
simptomai ir sindromai, į procesą įtraukiami įvairūs organai - virškinimo
traktas, kvėpavimo takai bei oda ir gleivinės. Dažniausiai alergiai
maistui būdingi šių simptomų ir sindromų deriniai. Maisto
netoleravimo simptomai yra labai panašūs į alergijos maistui simptomus
ir sudaro daugiau kaip 50 proc. visų nepageidaujamų reakcijų.
Diagnozuojant nepageidaujamas reakcijas į maistą, reikia atsižvelgi į
ryšį tarp suvalgyto maisto ir mėginius su maisto alergenais, kraujyje
tirti specifinius IgE, taikyti eliminacinę dietą ir dvigubai aklą
placebo kontroliuojamą maisto provokacinį mėginį.
Atsižvelgiant į tai, ar alerginė reakcija yra ūmi, ar uždelsta,
gydymui skiriami antihistamininiai preparatai, serotonino antagonistai ir
steroidai (sisteminiai, vietinio poveikio, į nosį, inhaliaciniai), o
pastaruoju metu vis dažniau skiriami naujai sukurti vaistai - leukotrienų
antagonistai.
TURINYS |
|
pp.
921-931
Genetinių
ligų profilaktika
Rūta
Ušinskienė
Vilniaus
universiteto Pediatrijos centras, Vilnius
Apie 3 proc. naujagimių turi įgimtų anomalių. Tai svarbiausia
perinatalinio mirtingumo ir vaikų negalios priežastis. Prie jų
priklauso struktūriniai defektai (pirminiai struktūriniai defektai,
deformacijos ir displazijos), chromosomų anomalijos, įgimti medžiagų
apykaitos sutrikimai ir paveldimos ligos. Pirminė, arba tikroji, įgimtų
anomalijų profilaktika šiuo metu yra ribota ir gali apsaugoti tik nuo
labai mažos dalies įgimtų anomalių. Antrinei profilaktikai taikomi
metodai, padedantys sumažinti gimstančiųjų su įgimtomis anomalijomis
skaičių. Tretinė profilaktika arba veiksmingas medikamentinis ir
chirurginis anksti diagnozuotų anomalijų gydymas padeda koreguoti įgimtus
defektus ir apsaugo nuo genetinių ligų nepageidaujamų padarinių.
Atsiradus naujų techninių galimybių, įgijus daugiau patirties, gimsta
mažiau naujagimių, sergančių genetinėmis ligomis, arba jos vis sėkmingiau
gydomis, bet kai kurių gydytojų pažiūra į šių ligų profilaktiką
yra dar skeptiška. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai genetinių
ligų profilaktikos principai ir metodai, taikomi šiuo metu pasaulyje
prekoncepcinei, preimplantacinei, prenatalinei ir postnatalinei įgimtų
anomalijų profilaktikai.
TURINYS |
| |
English
version
|